Dirbtuvių organizavimas

Mokinių grupė dalyvauja įvairioje veikloje: peržiūri filmų ištraukas, stebi, fotografuoja ir filmuoja aplinką, montuoja vaizdo medžiagą bei garsus. Baigiamieji audiovizualiniai jų darbai – trumpi filmai dienoraščiai apie supančią aplinką. Mokiniai dirba grupelėmis po 2–3, joms vadovauja profesionalus kino kūrėjas. Dirbtuvės suteikia galimybę patirti, kaip filmavimo prietaisas tampa stebėjimo įrankiu, ir panagrinėti atstumą tarp kino kūrėjo ir jo objektų.

Filmo dienoraščio tema suteikia platų galimybių ir plėtotinų formų pasirinkimą, tad svarbu apibrėžti dirbtuvių temą (pvz., mokyklos dienoraštis, kelionių filmas ar kt.). Todėl vedėjas ir dirbtuvių organizatorius turi glaudžiai bendradarbiauti ir nuodugniai aptarti temą (taip pat su ja susijusią veiklą). Formuluojant temą, svarbiais veiksniais reikėtų laikyti dirbtuvių dalyvių amžių, kinematografinę jų patirtį bei interesus.

Filmų ištraukų parinkimas – kitas svarbus pasirengimo procesas, vykdomas vedėjo ir dirbtuvių organizatoriaus. Ištraukos turėtų būti glaudžiai susijusios su dirbtuvių tema ir padėti jų dalyviams įsitraukti į kūrybinį procesą bei generuoti savo filmų idėjas. (Žinoma, visuomet gali būti ir atvirkščiai – dirbtuvių temos idėja gali kilti iš filmo ištraukos.)

Be filmų ištraukų peržiūrų ir aptarimo, mokiniai dalyvauja kitose veiklose, turinčiose tris skirtingas funkcijas: 1) užsiėmimai, padedantys generuoti idėjas ir pasirengti kino kūrimo procesui; 2) kino kūrimo užsiėmimai (įskaitant filmavimą ir montavimą); 3) apmąstymo užsiėmimai. Visos šios veiklos turi būti gerai suformuluotos ir aiškiai apibrėžtos.

Dirbtuvių trukmė gali skirtis priklausomai nuo temos, norimų rezultatų, pamokų tvarkaraščio, skirtingų užsiėmimų skaičiaus ir t. t. Jas galima vesti dvi ar daugiau dienų (užsiėmimų). Tačiau didesnė kaip dviejų savaičių pertrauka tarp užsiėmimų nerekomenduojama.

Mokytojo vaidmuo

Dirbtuvių metu mokytojas tarpininkauja tarp mokinių ir dirbtuvių vedėjo. Jis taip pat (priklausomai nuo savo įgūdžių bei interesų) gali imtis vedėjo asistento vaidmens.

Namų užduotys

Namų užduotys ypač naudingos tuomet, kai dirbtuvių užsiėmimus skiria ilgas laiko tarpas. Jos susieja du užsiėmimus ir per pertrauką tarp jų leidžia mokiniams įsitraukti į kūrybinį procesą. Namų užduotys turėtų būti aiškiai apibrėžtos ir ganėtinai lengvos, kad mokiniai galėtų atlikti jas individualiai ar grupėmis (be mokytojo ar vedėjo priežiūros).

Apmąstymas

Šis procesas turėtų lydėti daugumą užsiėmimų. Tačiau jis ypač svarbus baigiant dirbtuves. Čia turėtų įeiti pastabos apie filmų ištraukų ir mokinių vykdyto kino kūrimo proceso sąsajas, atstumą tarp kino kūrėjo ir jo objekto, ryšį tarp filmo formos ir turinio ir t. t.

Filmavimo aplinka

Įdomus sprendimas – patarti mokiniams filmuoti jiems pažįstamą aplinką, kad vėliau jie galėtų apsvarstyti, kuo žvilgsnis pro kameros objektyvą skiriasi nuo įprasto kasdienio.

Garsai ir tekstai

Pradedant dirbtuves vadovas drauge su mokiniais turėtų nuspręsti, ar filmuose bus naudojami diegetiniai ir / ar nediegetiniai garsai, monologai, dialogai ir t. t.

Kadrų skaičius

Dirbtuvių dalyviai gali nufilmuoti savo audiovizualinius darbus vienu ar daugiau kadrų. Tačiau šių skaičius neturėtų būti pernelyg didelis dėl ribotų galimybių apdoroti ir sumontuoti didelį audiovizualinės medžiagos kiekį.

Techninė įranga

Vedėjas (drauge su mokytoju) turėtų būti atsakingi už visos dirbtuvėms reikalingos techninės įrangos įkrovimą ir sujungimą.